nuotė

×nuõtė (la. note < vok. dial. nôt) sf. sing. (2) 1. didelis noras, reikalas ką daryti; skuba, skubumas: Užejo anam tokia nuõtė vesti šįmet, ir gana – jokiu būdu negal atkalbėti Sd. Ans galia kiuopti (valgyti) ir su nuotè Škn. Kad prieis nuõtė, padės kiaušį višta ir nededinama Šts. Ne nuõtė – suspėsi Krp. Kas čia per nuotė, gali palaukti Žg. Priėjo jam nuõtė Jnš. Didelės nuõtės nėra – galiam su šienu palaukt Jnš. Pavasarį su nuotè sėk, sodyk Jnš. Su nuote reikia vilkt vaiką – šalta Jnš. Vieną dieną pagada, antrą dieną jau žliurkst su nuotè Vgr. | Nė nuõtės nebeturėk rasti Brs. 2. nelaimingas atsitikimas, nelaimė: Kad nebūtų ta nuõtė nutikus, gal žmogelis ir šiandiej gyventų Vb.